Katalogas


Dviračių klasifikacija

Supaprastinta suaugusiųjų dviračių kvalifikacija skirstoma į šias kategorijas (ir daugybę smulkesnių):

  • hibridiniai (hybrid).
  • turistiniai (touring).
  • miesto (city).
  • kalnų dviračiai (mountain bikes).
  • plento (racing road).
  • kiti (krovininiai, tandemai, velomobiliai ir kita egzotika).

Be šių pagrindinių kategorijų, reikia atskirai išskirti sportinius dviračius su visa jų įvairove: triatlono, trialo, greitojo nusileidimo (downhill), treko, plento ir t. t. Šių dviračių konstrukcija pritaikyta konkrečioms rungtims, atitinka griežtus techninius reikalavimus (kuriuos nustato UCI – tarptautinė dviračių sporto federacija).

Kai kurių tipų dviračiai naudojami skirtingom reikmėm, bet nei vienas dviračių tipas netinka visom kategorijom. Jei Jūs ruošiatės naudoti dviratį įvairioms paskirtims – Jums reikės ieškoti kompromiso.
 

Turistiniai dviračiai(touring)

Tinka praktiškai visoms kelionėms, kur yra keliai ir takai, pradedant nuo kelionės aplink pasaulį, ir baigiant kasdienėmis išvykomis į darbą. Turistiniai dviračiai pritaikyti didelių krovinių pervežimui, dažnai standartinėje komplektacijoje yra 1 arba 2 bagažinės-KELLYS LAGOON /VISAGE, KELLYS ATHOS/ATHENA.

Lyginant su plentiniais, turistiniai turi didesnį pavarų diapazoną, žymiai stipresnius ratlankius (27“), padangos 30 – 38 mm. Vairas – klasikinis, yra ragai, iškyša, aukšta, išnešimas trumpas. Tai įgalina sėdėti išsitiesus – kas ypač svarbu tolimose kelionėse. Bazė ilgesnė (iki 1150 mm), šakės kampas nuolaidesnis (71○ – 72○) – tai daro dviratį stabilesnį (lengva važiuoti be rankų). Tokia geometrija užtikrina mažesnį kratymą, bet sumažina manevringumą – bet tai turizmui įtakos neturi. Bazės pailgėjimas daro rėmą „minkštesnį“, blogiau važiuoja į kalvas, bet leidžia ant bagažinės sumontuoti didelę kuprinę („kelnės“) – ir tai nemaišo kojoms. Šie modeliai geriausiai rieda keliais su tvirta danga bei suplūktais takais.
 

Kelio ir miesto dviračiai

Šie dviračiai suprojektuoti taip, kad jų eksploatacijai nereikėtų daug lėšų. Jie skirti kasdieniniam naudojimui. Ypatingas dėmesys skiriamas patogumui bei saugumui, įgalintų pervežti nedidelius krovinius, turi užraktus, bagažines, krepšelį, ilgus purvasargius, grandinės apsaugą. Šiuo dviračiu važinėjama kasdieniais rūbais, technika ilgam paliekama po atviru dangumi.

Šiai grupei taip pat priklauso klasikiniai vienos pavaros kelio dviračiai (stabdžių stebulė „TORPEDO“), aukštesnio lygio modeliai turi vidines pavaras (3 ÷ 7 pavaros). Dauguma sulankstomų dviračių taip pat priskiriami šiai grupei.

Šie modeliai yra sunkesni, jų mažesnis NVK, bet juk jie ir neskirti greitam važiavimui.
 

Hibridiniai dviračiai (hybrid)

Dauguma dviratininkų jų vengia, suteikdami pirmenybę madingesniems kalnų dviračiams, nors dažnas važiuoja taip, kad kaip tik hibridinis dviratis būtų pats tinkamiausias. Šie modeliai tinka praktiškai visur, išskyrus važiuoti ypač sunkia bekele. Hibridinis dviratis paveldėjo iš MTB daugumą ypatybių, papildomai dar dviratininkas sėdi aukščiau. Rėmas kiek sunkesnis, ratai 700 C (622 mm arba 27 – 28“).Padangų plotis 38 – 40 mm, kas leidžia plente jaustis žymiai geriau, nei su MTB. Perdavimo santykis užtikrina didesnį greitį plente, bet kartu kitos pavaros leidžia užtikrintai jaustis kalnuose, bei ten – kur kelių nėra.

Numatyti tvirtinimo mazgai gertuvei, bagažinei (priekyje bei gale), purvasargiams, pompai ir t. t., kas įgalina sumontuoti daug papildomos įrangos ir aksesuarų, reikalingų turizmui bei reguliariems reisams į darbą.
 

Dviračių krosas (Cross Country)

Greituminis dviračių krosas ypač raižyta vietove. Dviračiai gali būti standžiu rėmu, bei modeliai su amortizuojančia priekine šake arba softtail. Šie modeliai išsiskiria mažu svoriu bei aukštu NVK.
 

Kalnų dviračiai (mountain bikes, MTB)

Šio tipo dviračiai skirti važinėti kalnais arba bekele. Komplektuojami dideliu skaičiumi pavarų (21 – 27), platus perdavimo santykio pasirinkimas – kas leidžia važiuoti pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Dviračio rėmas bei visa įranga paskaičiuota atsižvelgiant į įvairiausias galimas trasas: važiavimas per akmenis, minkštą gruntą, balas, smėlį, purvą.

Atstumas nuo žemės iki centrinės ašies padidintas iki 29 – 33 cm, kas žymiai padidina dviračio pravažumą (šis atstumas plentiniams modeliams 26 – 28 cm).
Vairas tiesus, platus (55 – 67 cm) – palengvina vairavimą važiuojant minkštu gruntu. Stabdžių bei pavarų rankenėlių konstrukcija leidžia akimirksniu perjunkti pavaras bei stabdyti, neatitraukiant rankų nuo vairo.
Ratai 559 mm (pagal 150), kas kartu su trumpais stipinais padidina rato tvirtumą bei kietumą, sumažina dviračio aukštį. Naudojamos plačios padangos – iki 65 mm (2,5“).

Daugelis KELLYS kalnų dviračių komplektuojami amortizuojančia priekine šake, kartais ir galiniu amortizatoriumi – padidina komforto lygį esant nelygiam keliui. Tai užtikrina maksimalų sukibimą su keliu greitai leidžiantis nuo kalno. Nors daugelis galvoja, kad amortizatoriai skirti tam, kad minkštai sėdėti.

MTB skirstomi:

  • pilnos amortizacijos (full suspension).
  • standi galinė pakaba (hardtail).

Nors dauguma kalnų dviračių suprojektuoti važinėti aukščiau išvardytomis sąlygomis, bet tai vis dėl to ypač universalūs modeliai ir, nedaug ką patobulinus šiuos dviračius galima naudoti reguliariam važinėjimui į darbą mieste, arba užmiesčio turizmui. Dauguma kalnų dviračių turi purvasargių tvirtinimo taškus, galima montuoti bagažinę (galinę, rečiau ir priekinę), ko negalima pasakyti apie elitinius modelius skirtus dviračių krosui ar greituminiam nusileidimui.

Visų šiuolaikinių kalnų dviračių ratai turi greitaveržius (quick relaise), kas įgalina greitai pakeisti „piktą“ gumą „po sekmadieninio žygio bekele į „slikus“ pirmadienio kelionei į darbą.
Deja vieno, ko negalime pritaikyti, tai paruošti kalnų dviratį (o tai ir netikslinga) greituminėms lenktynėms plentu.
Galime išskirti keletą kalnų dviračių grupių.
 

Greituminis nusileidimas (Downhill)

Downhill – tai greituminis nusileidimas nuo kalno laikui arba rekordų siekimas.

Šie modeliai komplektuojami priekiniu bei galiniu MAX eigos amortizatoriais, galingais stabdžiais (daugiausiai – diskiniais), specifinių pavarų, perdavimo parinkimu (skirta dideliam greičiui) – dažnai priekyje tik 1 žvaigždė (didelio diametro). Jie ypač tvirti, todėl savaime suprantama – žymiai sunkesni už krosinius dviračius. Į kalną downhillininkas užsiropščia keltuvais.
 

Važiavimui friraid stiliumi (Free ride)

Tai net ne grupė, skirta konkrečiam naudojimui, bet marketingo specialistų išradimas norint pateikti į rinką prieinamus pagal kainą pilnos amortizacijos dviračius. Šie modeliai skirti važiavimui raižyta vietove, bet jie netinkami kroso lenktynėm, turizmui. Kartu reikia pastebėti, kad šiuo metu pradeda atsirasti gan padorūs dviračiai skirti friraidui, kas įgalina kai kuriuos aparatus naudoti ir trumpalaikėms išvykoms (ypač savaitgalio pasivažinėjimams).
 

BMX

BMX - tai fristailas, kai kada papildomai naudojami papildomi įrenginiai (be dviračio – rampos, tilteliai ir t. t.).

Šie dviračiai turi papildomas kojų atramas, į viršų išriestą vairą, labai plačius ratus. Nenaudojami tupliksai ar kontaktiniai pedalai. Visiems šiems dviračiams bendra – mažas, labai tvirtas rėmas, nedidelis svoris. Dažnai naudojama vairo kolonėlės konstrukcija, leidžianti priekiniam ratui ne kartą apsisukti aplink 360○. Ratai – 20“ arba 24“. BMX dviračiai atsirado kaip Bike MotoCross. Toliau vystantis dviračių sportui, BMX pavadino dviračius skirtus krosui ir trialui, o kai iššifruodavo kaip Modified Bike x – treme. Iš tikro trialas kalnų dviračiais išsivystė iš BMX.

BMX dviratis – tai sportinis aparatas, savo paskirtimi artimas riedučiams. BMX – tai sportinis – akrobatinis miesto paauglių laiko praleidimas, pritrenkiantis didelį žiūrovų skaičių.

Masiniai BMX dviračiai maksimaliai supaprastinti, patys elementariausi modeliai kainuoja nedaug. Jie skirti vyresniojo amžiaus vaikams ir paaugliams. Jais atliekami stulbinantys triukai.

Elitiniai BMX dviračiai – pakankamai brangūs, skirti profesionaliems sportininkams ir žmonėms rimtai užsiimantiems šia sporto šaka.
 

Dviračių trialas (bicycle trials)

Dviračių trialas - tai sporto šaka, kai dviratininkas turi įveikti keletą trasos sekcijų, kiek galima mažiau kartų paliečiant žemę, bet kuo – išskyrus patį dviratį. Trasos sekcijos sudaromos iš natūralių bei dirbtinių kliūčių (pvz.: akmenys, rąstai, dėžės, ritės ir t. t.). Įveikiant kliūtis sportininkams tenka šokinėti su dviračiu, balansuoti stengiantis išlaikyti ligsvarą, net judėti atgal. Už žemės ar kliūčių lietimą skiriami baudos taškai. Nugali dalyvis surinkęs mažiausiai baudos taškų ir įveikęs visą trasą.

Dviračių trialas atsirado atskira kaip sporto šaka 70 – jų metų pabaigoje, 80 – jų metų pradžioje. Sportininkai, užsiimantys mototrialu (tai tas pat – tik su motociklu), susirūpinę augančios kartos paruošimu, pasiūlė vaikams treniruotis su dviračiais, o po to kai kuriems dviračių trialas pasirodė įdomesnis.

BMX skirstomi:

  • STOCK
  • MOD

BMX STOCK turi kietą rėmą ir šakę, tvirtus plačius 26“ ratus (galinio rato plotis siekia iki 3“), žemas slėgis padangose, viena vedančioji žvaigždutė (22 dantys), apsaugota ROKRINGU, efektyvūs stabdžiai (hidrauliniai Pagura HS – 33), BMX MOD – ratai 20“, priekinė žvaigždė apsaugota Hashguard. Nėra pavarų. Kai kurie trialo dviračiai neturi balnelio, nes vairuotojai paprastai stovi ant pedalų ir balnelis jiems tik maišo. Kai kada naudojami trumpi švaistikliai.

Pas mus pagal užsakymą galima įsigyti HARO trialo modelius
 

Plento dviračiai(racing, road)

Jie skirti greitam važiavimui plentu, naudojant mažiau jėgų.

Dauguma plento dviračių konstruojami laikantis techninių Tarptautinės Dviračių Sporto Federacijos (UCI) reikalavimų. Tai riboja naujų techninių sprendimų ir netradicinių dviračių konstrukcijų taikymą. UCI reikalauja: „kad dviračio konstrukcija išlaikytų sporto dvasią ir principus. Sporto dvasia lemia, kad sportininkai varžosi tarp savęs vienodomis sąlygomis. Sporto principas iškelia žmogaus prioritetą prieš techniką.“

Plento dviračių rėmai ypač lengvi bei kieti. Galinis rėmo trikampis maksimaliai sumažintas. Pasiekta tai, kad daugumoje modelių nebegalima montuoti platesnių padangų nei 622 x 28. „Platesniais“ lengva startuoti, jie labai jautriai reaguoja į menkiausius vyro judesius.

Ratai 700 C (622 mm pagal 150).
Centrinė ašis yra žemiau, nei pas MTB (atstumas iki žemės 26 – 28 cm).
Vairas – tradiciškai „išriestas“, kas įgalina pasirinkti vieną iš daugelio sėdėsenos variantų, žymiai siauresnis nei MTB (38 – 48 cm). Tai daroma norint sumažinti oro pasipriešinimą.

Ne visos pavarų perjungimo sistemos įgalina jungti pavaras, nepaleidžiant vairo iš rankų. Net integruotos į stabdžių rankenėles, perjungiant pavaras daro dviračio vairavimą sudėtingesnį.

Šie dviračiai komplektuojami palengvintais mazgais. Galinės žvaigždės nuo 13 (11) iki 25 (28) dantų. Priekinės žvaigždės nuo 30 – 39 iki 50 – 55. Siauros padangos (18 – 30 mm), aukštas slėgis (6 – 8 atm.) sumažina pasipriešinimą kratymui.

Daugumoje modelių galima tvirtinti tik gertuvės laikiklį, todėl šiais dviračiais nebegalime pervežti net menkiausio krovinio. Padangos lengvai praduriamos, ratlankiai nesunkiai sužalojami.

Šie dviračiai skirti varžyboms arba tam, kad pajustume greičio žavesį, lėkdami lygiu plentu. Bet kasdieniniam naudojimui, ar turizmui praktiškai netinka.

 

 

 


 

Atgal